Plastikas ir polietilenas

Jul 16, 2013

Plastikas – polimerinė medžiaga, iš kurios formuojami įvairūs gaminiai. Plastiko savybės leidžia kurti įvairios formos ir apdailos gaminius, o gamybos procesas trunka vos kelias minutes (paprastai 1–5 min.), todėl plastikas – našus ir pigus produktas.

Plastikas sudarytas iš daugybės polimerų. Polimerai yra medžiagos, kurių molekulės sudarytos iš daugybės besikartojančių monomerų, sujungtų kovalentiniais cheminiais ryšiais. Polietilenas – baltas, chemiškai inertiškas plastikas – yra vienas paprasčiausių ir pigiausių polimerų. Šiandien polietilenas plačiai naudojamas buityje, dažniausiai įpakavimo maišelių bei plastikinių butelių gamyboje.

plastikasNors plastikas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, vis dėlto jo keliama žala neretai yra pamirštama arba nepelnytai nuvertinama. Susirūpinimą kelia nepaprastai ilgas plastiko irimo laikas. Mokslininkai vis dar negali nusakyti, kiek užtrunka, kol ši medžiaga suyra galutinai. Natūraliai kyla klausimas – su kokiomis problemomis mokslininkai susiduria? Ieškant atsakymo reiktų prisiminti, kad polietileniniai maišeliai rinkoje pasirodė palyginti neseniai, todėl šiandien dar nėra jokių praktinių galimybių patikrinti, kiek užtrunka jų irimo procesas. Situaciją apsunkina ir tai, kad polietilenas (iš kurio gaminami plastikiniai maišeliai) yra žmogaus sukurtas ir gamtoje neegzistuojantis polimeras. Mikroorganizmai šio polimero neatpažįsta ir dėl to jis nepradedamas ardyti. Nustatyta, kad polietilenas pradeda irti apšvitinus ultravioletine radiacija, kurią išskiria Saulė, todėl manoma, kad per tam tikrą laiką polietileninis maišelis turėtų virsti mikroskopinėmis granulėmis. Todėl, nors dauguma šaltinių ir nurodo, kad paprasčiausias prekybos centre įsigytas maišelis suyra maždaug per 15 metų, vis dėlto kai kurie tyrėjai teigia, kad jei šių maišelių nepasiekia Saulės spinduliai (kaip dažniausiai nutinka sąvartynuose), plastikinis maišelis gali išsilaikyti net 400 (ar daugiau) metų.

Nors kai kurie plastikai sveikatai nėra pavojingi, vis dėlto kitų plastikų sudėtyje yra įvairių toksinių medžiagų, kurios kaupiasi organizme (paprastai riebalinguose audiniuose), skatinančių vėžinių ląstelių augimą. Nustatyta, kad plastikinės maisto pakuotės neigiamai veikia ir žarnyno veiklą. Be to, neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad vaikams ir kūdikiams skirtų plastikinių žaislų gamyboje naudojamas ftalatas yra ypač kenksminga medžiaga, skatinanti apsigimimus, auglius bei sukelianti kitų sveikatos problemų. Svarbu pastebėti, kad net ir nebenaudojamas plastikas yra pavojingas sveikatai. Tūkstančiai išmestų plastikinių ir lėtai yrančių gaminių kaupiasi gamtoje. Šiandien net ir populiarieji kurortai virsta sąvartynais. Siekiant išvengti šiukšlių gausos, plastikas yra deginamas. Vis dėlto neretai taip tik skatinamas pavojingų medžiagų (pvz., dioksino), plintančių ore ir vandenyje, išsiskyrimas.

Šiandien plastiko žala akivaizdi ne tik žmogui, bet ir gyvūnijai. Kasmet daugiau nei 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir kitų jūros gyvūnų uždusta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai bei milžiniški kitų plastikinių gaminių kiekiai atsiduria vandenyne. Dar daugiau jūros gyvūnų apsinuodija (ir apnuodija kitus gyvius) valgydami plastiko liekanas, kurios vandenyje yra supainiojamos su maistingais organizmais.

Posted by | Categories: Uncategorized |

Share with others

No Responses so far | Have Your Say!

Comments are closed.