Kultūros paveldas

May 17, 2013

Kultūros paveldas – tai regiono, šalies, pasaulio vertybės, kurios savo vertę išlaikė dešimtmečius, šimtmečius ar dar daugiau. Šios vertybės gali būti svarbios tiek etniniu, istoriniu, tiek tiesiog estetiniu ar moksliniu požiūriu. Kultūros paveldas būna materialusis ir nematerialusis.

paveldasMaterialųjį sudaro architektūriniai paminklai, dailės kūriniai, archeologinis paveldas, statinių ar kraštovaizdžio ansambliai, įžymios vietos. Nematerialusis paveldas – ilgainiui įprasta tapusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įpročiai ir su tuo susiję objektai, žmogaus veikla, kultūrinės erdvės. Nematerialusis paveldas būtinas bendruomenės tęstinumui, tapatybei, unikalumui. Toks paveldas didžiąja dalimi reiškiamas, per žodinę kūrybą: kalbą, teatrą, muziką, papročius, apeigas, šventinius renginius ir pan., taip pat per su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus.

XX a. ėmė vis labiau didėti abejonė dėl progreso pastovumo, tapo neramu dėl socialinio ir politinio nestabilumo, dėl vykstančių pokyčių krypties ir greičio. Tai sukėlė praeities nostalgiją, kaimo gyvenimo idealizavimą, norą saugoti tai, kas sena ir sava, todėl valstybė ėmė tam kuri ir leisti įstatymus. Šiandien, vis didėjant globalizacijos procesui, reikia atitinkamų saitų, kurie padėtų užmegzti ryšį su praeitimi. Ne vieno nusivylimas dabartiniu gyvenimu ir pesimistų gausa ateities atžvilgiu skatina praeities nostalgiją ir jos romantizavimą.

XX a. 7 dešimtmetyje pradedama saugoti ne tik pavienes reikšmingas kultūros vertybes, bet ir jų aplinką, kultūrinį kraštovaizdį. Tačiau net ir praėjus daugiau nei pusšimčiui metų, paminklosauga vis dar transformuojasi į paveldosaugą. Pati paveldo samprata vis labiau plečiasi, įtraukdama ne tik materialinės kultūros objektus, bet ištisą, su praeities atspindžiu susijusių žinių, įgūdžių ir vaizdinių visumą. Istorija nebėra pagalbinis paveldotyros mokslas, o vis dažniau kalbama apie istorinės kultūros, apimančios įvairias su praeities palikimo sfera susijusias idėjas ir elgesio modelius, tyrimo poreikį.

Didžiausias visuomenės ir valstybinių institucijų dėmesys skiriamas materialiajam kultūros paveldui, tuo tarpu nematerialusis Lietuvoje neretai pamirštamas. Labai svarbu, kad visuomenė daugiau dėmesio kreiptų, tausotų nematerialųjį kultūros paveldą, kuris, jei juo ir toliau nebus rūpinamasi, laikui bėgant bus pamirštas, prapuls. Juk šis paveldas dažniausiai perduodamas iš kartos į kartą, teikia savitumo, išskirtinumo, priklausymo tam tikrai grupei jausmą, jis skatina gerbti kultūrų įvairovę ir žmogaus kūrybingumą. Norint atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvos nematerialųjį kultūros paveldą, būtina sudaryti palankias sąlygas visuomenei su juo susipažinti. Reikia skatinti visuomenę saugoti ir skleisti dar likusį gyvąjį kultūros paveldą, rinkti, platinti, viešinti informaciją apie žymius Lietuvos literatūros, teatro, kino, muzikos ir kitokio meno žmones, būtina pasakoti jauniems žmonėms apie senosios kartos šviesuolius, kurie budino išprusimą ir kultūrą Lietuvoje, pasitelkiant šiandieninius kultūros autoritetus rengti edukacines programas.

Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu 1994 m. buvo pripažintas Vilniaus senamiestis, 2000 m. – Kuršių nerija (kultūros ir gamtos paveldas), 2004 m. – Kernavės kultūrinis rezervatas, 2005 m. – Struvės geodezinis lankas. Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevru 2001 m. paskelbta kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, 2003 m. – dainų švenčių tradicija ir simbolika. 2010 m. – Lietuvių sutartinės.

Lietuvoje kultūros paveldu rūpinasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras, Valstybinė kultūros paveldo komisija, muziejai bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubai. Mūsų valstybė yra išleidusi nemažai teisės aktų, saugančių kultūros paveldą. Tai 1996 m. išleistas Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, 2001 m. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, 2004 m. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 2005 m. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

Posted by | Categories: Būstas, Uncategorized |

Share with others

No Responses so far | Have Your Say!

Comments are closed.