Apie Eurus, Latus ir kitus pinigus

Sep 28, 2013

euroMonetarinė sistema yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kiekvienas iš mūsų beveik kasdieną naudoją vienokią ar kitokią valiutą, kitaip sakant pinigus. Dauguma šalių turi savo nacionalines valiutas, tačiau Europoje šiuo metu yra taikoma kiek kitokia monetarinė politika, kuri pasireiškia nacionalinių valiutų keitimu bendrąją euro zonos valiuta, Euru.

Bendra Europos valiuta yra skirta tam, kad bendrijos šalyse narėse gyvenantys žmonės galėtų patogiau keliauti, o valstybiniu lygiu būtų paprasčiau rengti ilgalaikias finansines strategijas. Tiesa reikėtų paminėti, kad visiškas monetarinis individualumas iš valstybių nėra atimamas. Kaip rašome http://bloging.eu/nebanku-kreditiestazu-izsniegtie-krediti/ įraše, galime matyti, kad kiekviena valstybė leidžia dalinai skirtingas Euro monetas, kurios galioje visoje eurozonoje. Išleidžiamų Euro monetų tiražas (emisija) tiesiogiai priklauso nuo šalies teritorijos ir gyventojų skaičiaus.

Mažų šalių euro monetos yra ypač mėgiamos tarp numizmatų. Daugiausiai dėmesio susilaukia mini valstybių monetos. Romos centre įsikūres Vatikanas leidžia savo monetas, kurios iškarto tampa kolekcionierių taikiniu. Dėl mažų emisijų jos praktiškai nepasiekia masių ir visi tiražai nusėda numizmatų kolekcijose. Panašaus susidomėjimo susilaukia ir San Marino bei Monako Eurai. Planuojama, kad jau nuo 2014 metų savo euro monetas pradės leisti ir Andora.

Nuo kitų (2014) metų prie Euro zonos prisijungs ir mūsų šiaurinis kaimynas – Latvija. Jau yra suderintas būsimų euro monetų pavyzdžiai, kurie šiuo metu yra gaminami. Kiek anksčiau 2013 sausio pirmą prie Euro zonos oficialiai prisijungė Estija. Kuri tapo pirmąją baltijos valstybe kuri įsivedė Eurą. Lietuva kartą jau bandė įsivesti Eurą, bet dėl neatitikimo mastrichto kriterijams pakeisti nacionalinę valiutą nebuvo leista. Tikimas, kad prisijungti prie bendrosios europos valiutos pavyks nuo 2015 metų.

Dauguma apyvartoje esančių monetų šiuo metu yra gaminamos iš paprastų metalių bei jų junginių. Visai kitokia situacija buvo iki dvidešimto amžiaus vidurio. Istoriškai monetos paprastai buvo kaldinamos iš aukso bei sidabro ir jų lydinių. Tai atsispindi ir šiuolaikiniuose holivudo filmuose. Turbūt kiekvienas esame mate kaip istoriniuose filmuose yra bandoma kasti gautą monetą. Taip yra dėl to, kad auksas bei sidabras yra ganėtinai minkšti metalai ir tikra auksinė moneta galima įkasti. Tarpukario Lietuvoje taip pat buvo leidžiami sidabriniai litai. Pirmieji popieriniai pinigai atsirado kaip kredito forma. Žmonės palikdavo savo santaupas pas pirklius ir už tai gaudavo išrašą, kad tom tikra suma yra saugoma. Šis kredito raštelis galiojo kaip garantija ir jį dažnai vertindavo net labiau nei auksą ar sidabrą, nes jis buvo kur kas patogesnis. Laikui bėgant tokia pinigų forma prigijo daugelyje pasaulio šalių. Popieriniai pinigai iki antros dvidešimto amžiaus pusės irgi būdavo garantuojami tam tikra aukso norma. Ant tarpukario lietuvos bei daugelio kitų šalių banknotų galime išvysti kiek tam tikro nominalo banknotas yra vertas, skaičiuojant auksu.

Posted by | Categories: Finansai, Uncategorized |

Share with others

No Responses so far | Have Your Say!

Comments are closed.